Patarimai

Labradoro retriveriai

Atsiradimas

Manoma, kad Labradoro retriveriai išvesti Niufaundlando saloje iš išnykusios Šv. Jono vandens šunų veislės (šie išvesti kryžminant laukinius vandens šunis ir Niufaundlendus). Pirmas rašytinis šaltinis, kuriame minimi Labradoro retriveriai, yra 1818 metų.

Bendras vaizdas ir temperamentas

Labradoro retriveris – tai tvirtai sudėtas, vidutinio dydžio, energingas šuo. Kūnas atletiškas, juosmuo trumpas ir tvirtas. Krūtinė apvaliais šonkauliais, plati ir gili. Tai labai aktyvus šuo, nepaisant jo stambumo, lengvai ir laisvai juda. Dėl tokio sudėjimo ir sveikatos labradoras gali ilgai medžioti laukuose, pelkėse, atneša paukščius bet kokiomis sąlygomis. Pagal charakterį ir temperamentą labradoras gali būti šuo – kompanionas, šuo – terapeutas. Fiziniai duomenys ir protiniai sugebėjimai bei azartinis charakteris rodo, kad retriveris buvo išveistas medžioklei, o pastovus temperamentas tinka jį naudoti ir įvairiose darbo srityse.

Labiausiai labradoro retriveris skiriasi nuo kitų veislių savo trumpu, prigludusiu, su gera povilne kailiu, saugančiu jį nuo blogo oro, taip pat trumpa, stora, gerai apaugusia tankiu kailiu „ūdros” uodega.

Labradoro žvilgsnis draugiškas – išreiškiantis charakterį ir gerą būdą, jis paklusnus ir sumanus šuo, nelinkęs į agresiją ir bailumą.

Labradoro retriveris neturi būti aukštaūgis, lengvo sudėjimo, grubus ir nerangus. Jis turi būti tvirto, stambaus sudėjimo.

Iš pažiūros – ramūs ir santūrūs, prireikus būna aktyvūs, energingi ir labai ištvermingi, beprotiškai mėgsta vandenį. Jie lengvai prisitaiko prie bet kokių gyvenimo sąlygų, ištikimi kompanionai. Labradoro retriverio charakteris išskirtinis, kaip ir jo „ūdros“ uodega. Idealus charakteris – geras, bendraujantis, paklusnus, noriai dirba ir stengiasi būti naudingas, neagresyvus su žmonėmis ir gyvūnais.

Ūgis ir svoris

Idealus ūgis ties ketera: patinų – 56-57 cm (svoris 29-36 kg), kalių – 54-56 cm (svoris 25-31,5 kg).

Galva

Galva gana didelė, tačiau proporcinga kūnui, pageidautina be nuokarų, taip vadinama „sausa“. Suaugusių šunų pakaušio gumburas nesmarkiai išreikštas. Kaukolė plati, tačiau ne grubi, su ryškiai išreikštu perėjimu nuo kaktos iki snukio – „stopas“. Kaktos ir snukio linijos lygiagrečios, galvos ilgis nuo pakaušio gumburo iki „stopo“ beveik lygus snukio ilgiui. Skruostikauliai neryškūs. Antakiai truputi iššokę, tai paryškina perėjimą nuo nosies iki kaktos. Snukis platus ir gilus, pakankamai trumpas, proporcingas kaukolei. Viršutinė lūpa prigludusi, gerai dengia apatinį žandikaulį. Žandikauliai stambūs. Snukis iš šono šiek tiek primena stačiakampį. Trūkumai: neproporcinga kūnui galva, ryškūs skruostikauliai, siauras, smailas snukis, labai mėsingos lūpos, raukšlėtas snukis, neryškus perėjimas nuo kaktos iki snukio, neproporcingų linijų galva.

Nosis

Nosis plati, šnervės gerai išsivysčiusios. Juodų ir gelsvų šunų – juodos spalvos, šokolado spalvos šunų – rudos. Gelsvų šunų žiemos periodu, kalių rujos ir nėštumo metu nosis šiek tiek praranda pigmentacijos. Pasitaiko vadinama „žiemos“ nosis, tačiau išlieka juodas apvadas apie nosies pagrindą. Kartais gimsta gelsvi šuniukai be pigmentacijos, tai ir nosis būna rožinė, nėra juodo apvado ne tik apie nosį, bet ir aplink akis. Tokia spalva yra nepageidaujama veisimui, tačiau tai visiškai netrukdo šuniukui gyventi pilnavertį gyvenimą. Amerikoje tokie šuniukai brokuojami. Norint išvengti tokios spalvos nepatartina kergti tarpusavyje gelsvos ir šokolado spalvos šunų. Trūkumai: netiesi nosies nugarėlė – nuleista arba per daug riesta, labai silpna pigmentacija.

Dantys

Dantys ir žandikauliai tvirti, sukandimas žirklinis. Pageidautina, kad būtų visi 42 dantys, tačiau FCI standartas neapibrėžia dantų formulės, jame tik tiksliai nusakoma, kad sukandimas – žirklinis, privaloma turėti po 6 kandžius viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose, taip pat 4 iltis. Tačiau kergiant šunis, neturinčius visų reikiamų dantų, patartina partnerius parinkti su visais dantimis. Trūkumai: perkandimas ar neprikandimas.

Ausys

Vidutinio dydžio (ištemptos į priekį pasiekia vidinį akies kampą), gana sunkios, prisigludusios prie galvos, esti šiek tiek aukščiau akių linijos.

Trūkumai: per didelės, ilgos, lengvos, per žemai nusvirusios.

Akys

Draugiškas, malonus žvilgsnis atspindi puikų charakterį, protą ir energiją. Vidutinio dydžio, plačios, trikampės formos, neiššokusios ir neužkritusios. Tamsiai rudos arba riešuto spalvos akys būna juodų ir geltonų šunų, rudos arba riešuto spalvos akys – šokolado spalvos šunų. Juodų ir geltonų šunų vokų kraštai turi būti juodi, šokolado spalvos šunų – rudi.

Trūkumai: juodos arba geltonos spalvos akys suteikia šuniui piktą žvilgsnį, todėl nepageidaujamos; akių apvadai be pigmentacijos. Mažos, migdolo formos, arti viena kitos akys, apvalios arba iššokusios netipiškos šiai veislei.

Kaklas

Kaklas turi būti vidutinio ilgio, sausas, raumeningas, be nuokarų, tiesus, horizontaliai turi sudaryti maždaug 45 laipsnių kampą, kad šuo galėtų lengvai pakelti ir atnešti sumedžiotą grobį. Trūkumai : trumpas, su nuokara kaklas.

Kūnas

Nugara tvirta ir plati. Viršutinė linija stovint ar judant tiesi nuo keteros iki kryžiaus. Ketera ryški. Juosmuo trumpas, platus, tvirtas, tačiau neturi sudaryti kvadratinio šuns įspūdžio, nes labradoras yra šiek tiek ištemptos formos kūno. Krūtinė plati, su gerai išlenktais šonkauliais, gili, siekianti alkūnės sąnarį. Pilvas nestipriai įtrauktas, todėl apatinė kūno linija beveik tiesi. Trūkumai: siaura, negili krūtinė, taip pat per daug plati, statinės formos krūtinė, kuri trukdo taisyklingai ir laisvai judėti; iškeltas juosmuo, įlinkusi nugaros linija, per žemai išaugusi uodega, per daug ilgas juosmuo, sudarantis ilgo šuns įspūdį, taip pat per daug trumpas kūnas.

Uodega

Uodega yra viena iš išskirtinių labradoro bruožų, būdingų tik šiai veislei. Uodega stora prie pagrindo ir palaipsniui siaurėjanti prie galo. Vidutinio ilgio, siekianti kulno sąnarį. Per visą ilgį uodega padengta tipiškais labradorui trumpais, prigludusiais, tankiais plaukais ir atrodo apvali kaip ūdros. Uodega ramybės būsenoje arba judant pratęsia nugaros liniją, tai yra nepakeliama aukščiau nugaros linijos. Šuo uodegą gali nešti „linksmai“ pakeltą, bet neužriestą virš nugaros. Ji užbaigia bendrą harmoningai sudėto labradoro išvaizdą, sudarydama vientisą liniją nuo keteros iki uodegos galiuko.

Trūkumai: per trumpa arba per ilga, plona uodega, užriesta virš nugaros, kardo formos uodega.

Priekinės galūnės

Priekinės galūnės tiesios, tvirtos, kaulingos. Ilgis yra maždaug lygus pusei šuns ūgio ties ketera. Mentės yra nukreiptos atgal, ilgos, su petikauliu sudaro maždaug 90 laipsnių kampą, garantuojančios priekinių galūnių judesių laisvumą, su geru išmetimu į priekį. Priekinės galūnės statmenos žemei, alkūnės gerai prigludusios prie kūno. Riešai tvirti, šiek tiek nuolaidūs, nepageidaujama, kad būtų visiškai statūs, tai yra sudarytų 90 laipsnių kampą su žeme. Trūkumai: Menties ir petikaulio kampas ne 90 laipsnių, trumpas petikaulis, „laisvos“ alkūnės, netiesios, plonos kojos, silpni riešai.

Užpakalinės galūnės

Užpakalinės galūnės raumeningos, tiesios, tvirtos, lygiagrečios. Šlaunikaulis pakankamai ilgas, su blauzdikauliu sudaro maždaug 110 laipsnių kampą, leidžia optimaliai atsispirti ir lengvai statyti galines kojas šuniui judant. Slėsnos trumpos, tvirtos, statmenos žemei. Kulnai ryškūs, statmeni, lygiagretūs. Kai šuo stovi, galinės kojos turi būti pastatytos šiek tiek atgal.

Trūkumai: suartėję kulno sąnariai, strėnos neraumeningos, tiesūs arba per smarkiai išreikšti užpakaliniai kampai, per ilgas šlaunikaulis, neteisingas slėsnų pastatymas, sąlygojantis netaisyklingą ir neproduktyvų bėgimą.

Letenos

Letenos tvirtos ir kompaktiškos, su suspaustais pirštais ir gerai išsivysčiusiomis pagalvėlėmis. Trūkumai: nesuspaustos, ilgais pirštais, išskėstos letenos.

Kailis

Labradoro retriverio kailis yra būdingas tik šiai veislei. Jis yra trumpas, tiesus ir labai tankus, gana šiurkštus. Paplaukis minkštas, labai tankus, saugantis nuo blogo oro ir vandens. Ant nugaros leidžiama truputį banguota plaukų juosta. Pabraukus prieš plauką, kailis iš karto grįžta į pradinę padėtį.

Trūkumai: banguoti, minkšti, švelnūs plaukai, paplaukio nebuvimas, nuplikimas.

Spalva

Labradoro retriveris gali būti visiškai juodos, gelsvos ar šokolado spalvos. Leidžiama nedidelė balta dėmė ant krūtinės. Gelsva spalva gali būti nuo kreminės iki intensyviai geltonos spalvos. Vasarą juodi šunys dažnai paruduoja, todėl juos reikia saugoti nuo saulės, kuri nudegina spalvą. Balti plaukai atsiranda su amžiumi. Visai kas kita margas šuns kailio atspalvis. Diskvalifikacija: bet kokia kita spalva nei nurodyta standarte.

Judesys

Taisyklingi judesiai gali būti tik gerai sudėto šuns. Visi, kad ir nedideli trūkumai, išryškėja pradėjus šuniui judėti. Judant risčia judesiai laisvi be jokių pastangų, alkūnės gerai prigludusios prie kūno, žingsnis platus ir lengvas. Galūnės turi judėti paeiliui, tvirtai į priekį, viena linija. Žiūrint iš nugaros galinės kojos turi judėti paraleliai viena kitai, vienoje linijoje su priekinėmis.

Trūkumai: trumpas žingsnis, aukštai iškeliami priekinių kojų riešai, tai rodo, kad netaisyklingai pastatyta mentė. Trumpi, „tiesūs“ galinių kojų judesiai rodo, kad netaisyklingi šlaunikaulio ir blauzdikaulio kampai.

Panaudota iš:

http://216.239.59.104/search?q=cache:XNVhN6_5H4QJ:lt.wikipedia.org/wiki/Labradoro_retriveris+labradoro+retriveriai&hl=lt&ct=clnk&cd=2&lr=lang_lt