Labradoro Retriveriu Veislynas

Iš:

„Mitybos įtaka gyvūnų ligų prevencijai“

 

Autoriai:

Doc. dr. A. Januškevičius, doc. dr. G. Januškevičienė

Doc.dr. J. Kulpys, doc.dr. G. Zamokas, doc. dr. V. Vaitkus

 

Lietuvos veterinarijos akademija

 

 

ŠUNŲ IR KAČIŲ ŠĖRIMUI VARTOJAMI PRODUKTAI

 

Kadangi šunų ir kačių racionuose vartojami produktai, kuriuos vartoja ir žmonės, pravartu

žinoti apie jų maistinę vertę. Šeriant šunis ir kates pašarais, sudarytais iš natūralių produktų, jų sudėtyje turi būti mėsos ir subproduktų, žuvies, taukų ir aliejaus, kiaušinių, pieno, daržovių, vaisių, kaulų, mielių ir kt.

1. Mėsa. Mėsa ir subproduktai savo sudėtyje neturi pakankamo natrio, geležies,

vario, vitaminų A, D, E kiekio, todėl nepatenkina šunų poreikių. Juose yra gausu

baltymų. Šeriant racionais, kurių pagrindą sudaro mėsa, panaudojus kalcio

turinčius papildus, racionas neturės visų maisto medžiagų pakankamo kiekio.

Atskirais atvejais šerti žalią mėsą nerekomenduojama. Nors dauguma šunų ir

kačių geriau ėda virtą mėsą.

2. Žuvis. Ji laikoma baltymų šaltiniu, o kitų maisto medžiagų žuvyje trūksta arba

yra per daug. Šeriant žuvimi gyvūnai gali patirti burnos ertmės, ryklės ir

virškinamojo trakto traumas. Jeigu vartojama sveika žuvis, tai su ja gyvūnai

gauna normą viršijančius kalcio ir fosforo kiekius. Todėl žuvis, prieš sušeriant,

turi būti termiškai apdorota, kad būtų sunaikinti kenksmingi mikroorganizmai ir

norint sumažinti antivitamino tiaminazės aktyvumą. Šeriant gyvūnus žaliomis

lašišinėmis žuvimis neišvengsime Neorickettsia helminthoeca arba Neorickettsia

elokominica parazitų sukeliamų pavojingų susirgimų. Šie susirgimai pasireiškia

depresija, apatiškumu, limfinių mazgų padidėjimu, kraujavimu, viduriavimu ir

gaišimo atvejais (iki 90 proc.), jeigu gyvūnai negydomi.

3. Taukai ir aliejai. Jie dažniausiai vartojami raciono energinei vertei padidinti. Jų

galima papildomai pridėti į jau paruoštus pašarus, bet tik nedideliais kiekiais, nes

tai susiję su tuo, kad, pridėjus daug, padidėja energinė vertė ir sumažėja pašaro

suvartojimo kiekis, tada gyvūnams gali trūkti kai kurių maisto medžiagų.

Rekomenduojama vieną valgomąjį šaukštą lydytų kiaulienos taukų arba

augalinio aliejaus pridėti prie 450 g konservuoto pašaro arba 300 g sauso pašaro.

Aliejai vartojami prie sausų pašarų kailio kokybei pagerinti, ypač tada, kai

sausasis pašaras buvo saugomas ilgą laiką arba jame nebuvo pakankamo kiekio

antioksidantų. Papildomai pridėjus arbatinį šaukštelį augalinio aliejaus 300 g

sausojo pašaro, sumažinamas linolo rūgšties trūkumas ir pagerinama kailio būklė.

Aliejuose linolo rūgšties 5-10 kartų daugiau, negu gyvulinės kilmės taukuose.

Negalima duoti kokoso aliejaus katėms, nes gali būti sutrikdyta riebalų apykaita

organizme.

4. Kiaušiniai. Geriausias pilnaverčio baltymo šaltinis. Kiaušiniai turi būti vartojami

virti, nes žaliuose baltymo sudėtyje yra avidino, kuris skaido vitaminą – biotiną.

Žalią kiaušinio trynį galima vartoti, nes jame yra daug biotino, kas kompensuos

antivitamino poveikį. Kiaušinio trynyje yra 33 proc. (65 proc. nuo sausosios

medžiagos) riebalų ir 4 proc. linolo rūgšties. Panaudojus kiaušinius gyvūnams,

kurie šeriami sausaisiais pašarais su mažu riebalų kiekiu, galima pagerinti kailio

dangos būklę. Jeigu imsime kiaušinį kaip visumą, jo sudėtyje bus žymiai daugiau

kalcio negu mėsoje, o fosforo kiekiai išlieka beveik vienodi. Smulkintas

džiovintas kiaušinio lukštas , kurio pagrindą sudaro kalcio karbonatas, laikomas

geru kalcio šaltiniu.

5. Pienas. Šis produktas – geras kalcio, fosforo, baltymų ir vitaminų šaltinis.

Karvės piene yra didelis laktozės kiekis, todėl perteklius arba didesni kiekiai

šunims ir katėms gali sukelti diarėją. Vartojant karvės pieną jaunikliams galime

sukelti šių gyvūnėlių labai nepageidaujamą susirgimą – diarėją.

6. Sūris. Tai – labai geras baltymų ir riebalų šaltinis šunims ir katėms. Reikia

atkreipti dėmesį į tai, kad kalcio ir fosforo santykis šiame produkte yra 1:2.

7. Kepenys. Jose randami dideliais kiekiais aukštos biologinės vertės baltymai,

riebalai, angliavandeniai, makroelementai ir vitaminai. Jose nedaug kalcio ir

kalcio santykis su fosforu sudaro 1:35. Rekomenduojama kepenis vartoti

racionuose sergantiems, silpniems ir anemiškiems gyvūnams. Nereikia pamiršti,

kad dideli kepenų kiekiai racione gali sukelti kalcio trūkumo pasireiškimą ir

toksikozę, dėl vitamino A pertekliaus. Kai kurie gyvūnai gali sureaguoti daug

smarkiau, nes dideli kepenų kiekiai gali sukelti diarėją.

8. Daržovės. Vartojamos mineralinių medžiagų balansui pagerinti ir laikomos geru

raciono komponentu šunims. Daržovėse vidutiniškai yra 80-95 proc. vandens, o

sausojoje medžiagoje yra 60-80 proc. angliavandenių, 7-10 proc. ląstelienos, 8-

14 proc. baltymų, 1-4 proc. riebalų, 0,25-0,5 proc. kalcio ir 0,25 proc. fosforo.

Racionai su daržovėmis labai lengvai paruošiami namų sąlygomis.

Šunų ir kačių racionuose galima vartoti ir įvairius papildus bei mažiau paplitusius

komponentus:

1. Vitaminai ir mineraliniai papildai. Sveiki šunys ir katės gaudami 90 proc.

raciono paruošto pramoniniu būdu ir jeigu šis pašaras yra pilnavertis, tai jiems

papildomai vitamininių ir mineralinių papildų nereikia duoti. Daugiau problemų

iškyla tada, kai perdozuojama šių papildų nei esant jų trūkumui. Ypač vitaminų

A ir D. Šių papildų galima duoti, kada šeriama pašarais, sudarytais iš natūralių

produktų, t.y. namų sąlygomis pagamintais pašarais. Papildų galima duoti

gyvūnams, kai jiems padidėja tam tikrų medžiagų poreikis.

2. Kaulai. Šunims patinka graužti kaulus. Tuo pačiu galima išvengti ir kai kurių

dantų susirgimų. Nereikia pamiršti, kad smulkūs kaulai gali traumuoti burnos

ertmę ir virškinamąjį traktą. Šerti dideliais kaulais yra saugiau, nors gyvūnai gali

traumuoti dantis.

3. Šokoladas ir ledinukai. Tai – kai kurių šunų ir kačių mėgstamas produktas. Tai –

kaloringi produktai. Jų duodant, gyvūnai suėda daug mažiau pagrindinio pašaro.

Be to, nuo jų gyvūnai gali nutukti, gali pasireikšti kai kurie dantų susirgimai.

Šokolade yra tiobromido, kuris yra toksiškas šunims ir katėms. Pieniškame

šokolade yra 1,5 mg /1 g tiobromido. Nesaldūs šokoladai tiobromido turi

daugiau. Tiobromido toksinė dozė šunims yra 240-500 mg/kg. Apsinuodijus

tiobromidu, šunims gali pasireikšti vėmimo, depresijos, viduriavimo, raumenų

drebulio simptomai arba gali ištikti mirtis. Iš šunų organizmo tiobromidas

pasišalina labai lėtai.

4. Maisto atliekos. Jos negali sudaryti raciono pagrindo. Šeriant šunis ir kates

sausais pašarais galima pridėti riebalų nuopjovas, bet ne daugiau kaip 10 proc.

Gaudami daugiau riebalų, gyvūnai gali suviduriuoti.

5. Žolė. Dėl ko šunys ir katės ėda žolę nėra iki galo išaiškinta. Teigiama, kad

gyvūnai ėda žolę, nes jiems trūksta ląstelienos, dėl skonio arba iš įpročio.

Dažnai paėdę žolės gyvūnai vemia.

6. Vitaminas C. Šio vitamino poreikis padidėja stresinėse situacijose, nes tada

gyvūnai negali susintetinti pakankamo jo kiekio. Vitaminas C padidina

atsparumą stresiniams faktoriams. Be to, vitamino C galima papildomai duoti po

25-100 mg per parą, bet tik esant stresinėms situacijoms. Didesnių kiekių šerti

nerekomenduojama.

7. Mielės bei alaus mielės. Vartojamos nustatytais kiekiais, nes turi vitamino B1

(tiamino). Mielėse taip pat yra amino rūgščių ir kai kurių mineralų. Medžiagos,

kurių yra mielėse, reikalingos, kai gyvūnų prastas kailis, taip pat senesniems

kepenų ligomis sergantiems šunims. Iš mielių gaminami specialūs maistiniai

priedai šunims. Grynų mielių į šunų pašarą patartina nedėti.

8. Mineralinės medžiagos. Pateikiamos metalo jonų chelatinių junginių sudėtyje,

įeinančios į ciklinių junginių struktūrą. Joms priklauso geležis, kobaltas, varis ir

cinkas. Sutrikus vario apykaitai organizme, o ypač išskyrimui jo su tulžimi,

šunys suserga vario kaupimo liga arba vario toksikoze. Trūkstant cinko

pašaruose, šunys gali susirgti dermatozėmis. Kaip chelatinius junginius arba

kompleksonus galima naudoti amino rūgštis, organines ir neorganines rūgštis.

Gamtoje randamiems cikliniams junginiams priklauso chlorofilas, hemoglobinas

ir citochromas. Naudojant metalus kompleksonatų sudėtyje, apsaugo juos nuo

aplinkos poveikio, sustabdo kitų metalų poveikį rezorbuojant reikiamą ir tuo

pačiu pagerina duotojo metalo rezorbcijos lygį virškinamajame trakte. Pvz.,

kalcis sumažina cinko rezorbciją, bet rezorbcija chelatinių cinko kompleksų

kalcio poveikyje nesumažėja. Chelatinius junginius reikia naudoti norint

padidinti reikiamo metalo rezorbciją tais atvejais, kai pastebimas jo trūkumas

arba jo rezorbcijai virškinamajame trakte trukdo kiti pašaro komponentai.

9. Druska. Didesni druskos kiekiai išbalansuoja elektrolitus.

10. Tabakas. Turi nikotino. Paveikia virškinimo ir nervų sistemas. Gyvūnus gali

ištikti koma, mirtis.

11. Grybai. Juose gali būti toksinių medžiagų. Sukelia šoką, gaišimą.

12. Svogūnai, česnakai. Medžiagos, kurių juose yra, ardo raudonuosius kraujo

kūnelius, sukelia anemiją. Katės žymiai jautresnės negu šunys, juose esančių

medžiagų poveikiui, nors česnakai mažiau toksiški negu svogūnai.

13. Jūros dumbliai. Puikus daugelio mikroelementų (jodo, geležies, seleno ir kt.)

mineralinių medžiagų (cinko ir kt.) bei vitaminų šaltinis. Specialiai apdoroti

dumbliai padeda atnaujinti pažeistas audinių ląsteles, sustiprina organizmo

imunitetą bei suaktyvina hormonų ir fermentų sistemas. Jūros dumbliai pagerina

virškinimą, todėl maisto medžiagos net 19 proc. geriau pasisavinamos. Tai –

nuostabus produktas šunų odai bei kailiui gerinti. Mineralai iš vandenyno, kitaip

negu iš dirvožemio, nebuvo eikvojami daugelį metų, todėl jūros dumbliai yra

daugelio retų mikroelementų šaltinis. Kai kurios mineralinės medžiagos jūros

dumbliuose yra natūraliai susijungusios su kitomis medžiagomis, dažniausiai su

amino rūgštimis, dėl to puikiai organizmo pasisavinamos.

14. Riešutai. Dėl didelio fosforo kiekio juose, nelabai tinka šunims, nes šis

mineralinis elementas skatina šlapimo pūslės akmenligę. Dėl sunkiai virškinamų

baltymų ir riebalų riešutai gali sukelti kasos uždegimą – pankreatitą. O graikiški

riešutai šunims yra netgi nuodingi.