Patarimai

Šunų parodos ir virusai

žurnalas veterinarijos gydytojams, gyvulininkystės spacialistams ir ūkininkams
VETinfo 2007/2 (52)
(gauta teisė publikuoti www.veislynaskopa.lt)



Šunų parodos ir virusai

Vet. gydytoja Laura Udraitė


Ši rudenį ir žiemą šunis ypač kankina taip vadinami „parodų virusai“. Šių virusų banga prasidėjo po rugsėjo mėnesį vykusių šunų parodų, dar labiau paūmėjo po Poznanėje vykusios pasaulinės parodos ir tęsiasi iki šiol. Šie susirgimai daugiau būdingi rudeniui ir pavasariui, bet, kadangi ši žiema ilgai buvo drėgna, šilta ir vėjuota, temperatūra retai nukrisdavo žemiau nulio, virusai turėjo puikias sąlygas plisti. Dažniausiai po didesnių šunų susibūrimų pasireiškia du virusiniai susirgimai: šunidžių kosulys (virusinis kosulys, virusinis tracheobronchitas, kennel cough ) bei rota virusas.


Šunidžių kosulys

Šis susirgimas pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Dažniausiai pasitaiko švelni ligos forma, tačiau negydant ji gali komplikuotis, ypač sunkiai serga maži šuniukai (gali gaišti dėl ūmios bronchopneumonijos ) bei seni, išsekę šunys. Susirgimas sukelia nemažai problemų dideliuose veislynuose.

Tracheobronchitą sukelia visa grupė sukėlėjų – atskirai arba visi kartu. Virusai: šunų parainfluenza virusas, adenovirusas 2, kartais herpes virusas, reovirusai, šunų maro virusas. Bakterijos: kaip pirminis sukėlėjas dažniausiai pasitaiko Bordetella bronchiseptica (ypač labai jauniems šuniukams). Kitos bakterijos – Pseudomonos, Klebsiella pneumoniae, Escherichia coli – gali sukelti antrinę infekciją, kai pirminis sukėlėjas yra vienas iš virusų. Kartais, ypač kai liga tęsiasi ilgai ir sunkiai pasiduoda gydymui, viena iš sukėlėjų gali būti Mycoplasma. Liga yra labai užkrečiama. Ypač geros sąlygos sukėlėjų plitimui susidaro tada, kai vienoje vietoje yra laikoma daug šunų. Plitimą skatina ir užsikrėtimą lengvina stresas, prasta ventiliacija, drėgmė, šiluma (todėl didesni ligos protrūkiai pasitaiko po uždarose patalpose rengiamų parodų). Tai labai greitai plintanti liga. Lengviausiai užsikrečia ir sunkiausiai serga jauni, iki metų amžiaus šuniukai bei pagyvenę šunys, gyvūnai, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Virusas plinta oro lašeliniu būdu, t.y. per seiles, nosies išskyras. Ūmesni viruso protrūkiai pasireiškia po didesnių šunų susibūrimų (parodų, dresūros aikštelių) – kadangi juose būna labai daug imlių ligai gyvūnų, virusas gali greitai plisti. Inkubacinis susirgimo periodas neilgas, nuo kelių valandų iki 10 dienų. Dauguma sergančiųjų jaučiasi pakankamai gerai, tik retkarčiais pakosti, todėl šeimininkai neriboja jų dalyvavimo dresūros užsiėmimuose, parodose ir jie lengvai užkrečia kitus. Dažnai pasitaiko, kad suserga daugelis vieno ringo, vienos veislės atstovų, šunys sėdintys gretimuose narvuose, vykstantys vienu autobusu ir t. t.

Virusas pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę ir gali pasireikšti keliomis formomis. Jei pažeidžiama trachėjos gleivinė, pagrindinis požymis yra sausas arba drėgnas spazminis kosulys. Kosulys pasireiškia priepuoliais. Šeimininkams dažnai susidaro įspūdis, kad šuo paspringo kaulu ar kitu svetimkūniu ir į kliniką jie dažniausiai kreipiasi dėl užspringimo, ne dėl kosulio. Kosėdamas šuo gali žiaukčioti, iškosėti baltą putotą skystį. Pradžioje kosulys gali kartotis labai dažnai, sveikstant kosulio priepuoliai dažniausiai prasideda aktyviau pajudėjus, įkvėpus šalto oro, stipriau patempus pavadėlį, atsigėrus šalto vandens, naktį. Kosulys lengvai išaukiamas spaudžiant gerklas arba trachėją. Kartais pasireiškia trumpi spazminiai dusulio priepuoliai (angl. Reverse sneezing), kurių metu šuo bando dažnai ir intensyviai įkvėpti oro per nosį, sustingsta pritūpęs ir iškėlęs galvą. Priepuolis trunka trumpai, 0,5–1 minutę. Išnykus kosuliui bei kitiems požymiams dusulio priepuoliai dažnai vis dar kartojasi keletą savaičių rytais, šuniui pabudus iš miego. Dusulio kilmė siejama su tam tikrais kai kurioms veislėms būdingais anatominiais pakitimais minkštajame gomuryje bei šio gomurio paburkimu sergant tracheobronchitu. Tokie priepuoliai ypač būdingi įvairių veislių terjerams ir bigliams. Jie sukelia nemažai nerimo šunų šeimininkams, tačiau nėra pavojingi, trunka trumpai, po jų šuo jaučiasi gerai. Jei priepuolis trunka ilgiau, ji galima lengvai sustabdyti akimirkai užspaudus šuns šnerves ir tokiu būdu privertus jį įkvėpti per burną.

Jei pažeidžiama nosies gleivinė, atsiranda skaidrios arba pūlingos išskyros iš nosies, šuo čiaudo, trina nosį, gali prasidėti konjunktyvitas (akių gleivinės uždegimas).

Bendra savijauta dažniausiai išlieka pakankamai gera, kartais šiek tiek sumažėja apetitas. Kūno temperatūra nepakinta, leukocitų kiekis išlieka normalus. Sergant lengva nekomplikuota forma kosulys ima silpti po 4–5 dienų ir visiškai išnyksta per 10–20 dienų. Tačiau jei serga labai jaunas šuo arba jei liga komplikuojasi antrine infekcija (kas labai dažnai pasitaiko praktikoje), pakyla bendra kūno temperatūra (39,2°C–40,3°C), šuo ima kosėti šlapiai, karkiančiai, atsiranda pūlingų, tirštų, žalsvų išskyrų iš nosies, kvėpavimas per nosį tampa apsunkintas, šuo tampa apatiškas, nustoja ėsti, išsivysto leukocitozė. Negydant virusas gali komplikuotis pavojingu plaučių uždegimu. Jei suserga vaikinga kalė, pavojus yra didžiausias, jei sukėlėjų tarpe yra herpes virusas arba jei kitų sukėlėjų iššauktas kosulys suaktyvina jau organizme esančio herpes viruso veiklą. Herpes virusas dažnai sukelia abortą, vaisių žūtį. Taip pat jis ypač pavojingas šuniukams iki 7 dienų amžiaus, kadangi jie dar nereguliuoja savo kūno temperatūros ir staigiai nugaišta.

Susirgimas diagnozuojamas pagal būdingus klinikinius požymius. Esant reikalui, atliekamas bakteriologinis nosies bei trachėjos išskyrų tyrimas bei nustatomas jautrumas antibiotikams. Susirgimą reikia diferencijuoti nuo kitos kilmės viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo (alerginio rinito, šunų maro respiratorinės formos, svetimkūnių burnoje arba gerklėje ir t.t.).

Gydymas priklauso nuo ligos eigos ir sunkumo. Pirmiausia sergantį šunį būtina izoliuoti nuo kitų šunų. Nerekomenduojama gydyti pacientų stacionare, kadangi liga yra labai užkrečiama. Būtina užtikrinti geras gydomo šuns laikymo sąlygas: gerą ventiliaciją, optimalią aplinkos temperatūrą, švarą. Apribojami pasivaikščiojimai, ypač drėgnu, vėjuotu oru, suteikiama ramybė. Šuo maitinamas šiltu pašaru. Jei šuo tik lengvai nežymiai pakosti, naudojami tik organizmo imuninę sistemą aktyvinantys medikamentai (pvz., vitaminas C, homeopatiniai preparatai Echinacea, Engystol, Mucosa). Jei kosulys sunkus ir drėgnas, naudojami atsikosėjimą lengvinantys arba kosulį slopinantys preparatai (bromheksino hidrochloridas 0,5–1mg/kg i/m, žmonių medicinoje naudojami sirupai „Paxeladin“). Antibakteriniai preparatai naudojami tik tada, kai įtariamas arba bakteriologinio tyrimo pagalba patvirtinamas bakterinės kilmės sukėlėjas, kai įtariama antrinė infekcija, kai kyla bendra kūno temperatūra, kai atsiranda pūlingų išskyrų iš nosies. Naudojami sulfametoksazol-trimetoprimas (30 mg/kg, p/o, 1 k/d.), tilozinas (2–10 mg/kg s/c, i/m, 1 k/d.), azitromicinas (5–10 mg/kg, p/o, 1 k/d.), amoksicilinas su klavulanine rūgštimi (12,4 mg/kg s/c, 2k/d.) ir kt.. Kortikosteroidai šiek tiek palengvintų klinikinius požymius, mažindami kvėpavimo takų paburkimą, tačiau jie nenaudojami dėl imunosupresinio poveikio, nebent minimaliomis dozėmis susirgimo pabaigoje reverse sneezing sindromui slopinti.


Kaip apsisaugoti?

Šiuo metu rinkoje jau yra vakcina nuo šunidžių kosulio, todėl efektyviausiai išvengti susirgimo padeda laiku atliekama vakcinacija. Tai pat optimalių laikymo sąlygų užtikrinimas, didesniuose šunų veislynuose bei šunų viešbučiuose reikėtų karantinuoti naujai atvykusius gyvūnus, nenaudoti bendrų dubenėlių pašarui, žaislų.

Tipiškas šia liga sergantis pacientas, atvykęs į gydyklą

Jaunas, iki 1,5 metų šuo. Tokio amžiaus šunys yra ne tik imlesni sukėlėjams, jie daugiau bendrauja su kitais šunimis lauke, dalyvauja dresūros užsiėmimuose, dažniau vedami į šunų parodas. Savininkai kreipiasi dėl varginančio krenkštimo, dažniausiai įtaria svetimkūnį burnoje arba gerklėje. Arba dėl stipraus žiaukčiojimą sukeliančio kosulio įtaria vėmimą bei virškinimo sutrikimą. Per pastarąsias 2–10 dienų šuo būna dalyvavęs parodoje, dresūros aikštelėje arba kitame šunų susibūrime. Jei laikomi keli šunys, gali kosėti ir kiti, tačiau ne visada, kadangi susirgimo eiga labai priklauso nuo šuns imuninės sistemos. Šuo jaučiasi neblogai, kiek prasčiau ėda, pašarą bei vandenį ryja lengvai. Apžiūrint gyvūną neretai vienintelis klinikinis požymis būna sausas kosulys, iššaukiamas spaudžiant trachėjos žiedus arba gerklas.

Esant komplikuotai ligos formai dažniausiai atvykstama dėl to, kad lengva forma neretai praeina beveik nepastebimai. Kol šuo jaučiasi gerai ir tik vos vos pakosti, savininkai neskuba kreiptis į gydyklą, toliau leidžia bendrauti savo augintiniui su kitais, liga greitai plinta. Labai retai pasitaiko pavieniai susirgimo atvejai. Dažniausiai turime keletą arba net kelias dešimtis pacientų iš tos pačios dresūros aikštelės, to paties šunų viešbučio arba po didesnės parodos.